apie mus noriu būti banke kontaktai keltų bilietai viešbučiai privatumo politika
Paieška:
Lietuviskai English
 
Atlikėjai
Grupės ir atlikėjai (567)
  Renginių vieta
Pramogų ir pobūvių salės (53)
  Nuoma ir prekyba
Žaidimai (19)
  Technika
Garsas
Pirotechnika
  Paslaugos ir pramogos
Konditerija
 
Titulinis puslapis   Renginiai  
Spausdinti Spausdinti  
Mozarto muzikos efektas

Nuotraukų peržiūra

0
Įdomios ir nekasdienės yra kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus mintys apie Mozartą, išsakytos laidose „Audiologai“: „Esu įsitikinęs šio genialaus kūrėjo muzikos gyvybingumu, aktualumu ir niekam neprilygstančia emocine įvairove, muzikinės minties sveikata, per visą kūrybą skriejančiu polėkiu ir muzikinės raiškos modernumu. (…) Mozarto muzika turi tiek paslapčių, kiek kartų ją beklausysi. Ji, kaip ir vaikystėje skaitytos pasakos, su metais atveria kitas prasmes, kitus minties sluoksnius, skelbia kitus klausimus ir laukia kitokių atsakymų.“ Taigi Šiame koncerte karaliauja Wolfgangas Amadeus Mozartas!



Greta operų, simfonijų, koncertų, kvartetų, sonatų, mišių, kantatų Mozartas yra sukūręs nemažai serenadų ir divertismentų – proginės muzikos bei kūrinių-pokštų, kuriuos didikai užsakydavo svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms, koncertams draugų ir globėjų namuose. Klasicizmo laikų divertismentai (pranc. divertissement, ital. divertimento – pramoga, pasilinksminimas) būdavo rašomi kameriniam orkestrui arba instrumentiniam ansambliui, kartais net vienam instrumentui, pavyzdžiui, klavyrui, ir turėjo sonatos bei siuitos bruožų. Pirmieji divertismentai sukurti XVII a. pabaigoje, o ypač išpopuliarėjo XVIII a. antroje pusėje Austrijoje ir Čekijoje. Divertismentą sudarydavo 1–12, o dažniausiai 3–4 dalys; daug jų sukūrė Manheimo mokyklos kompozitoriai, J. Haydnas. Mozartas parašė 20 su viršum šio žanro opusų. Koncerto žanras, pačia savo prigimtimi skatinantis artisto improvizacinį talentą ir skambėsiantis šį vakarą Paliesiaus dvare, taip pat visada viliojo Mozartą. Jo kūrybiniame palikime – daugybė šio žanro pavyzdžių įvairiems instrumentams.



1960 m. prof. Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos Kamerinis Orkestras (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikų kolektyvų. 1976 m. Echternacho festivalyje (Liuksemburgas) pelniusiam puikius kritikų atsiliepimus LKO atsivėrė galimybės siekti tarptautinio pripažinimo. Echternacho festivalyje LKO dalyvavo jau septynis kartus ir buvo apdovanotas „Didžiojo liūto“ medaliu. 2008 m. LKO meno vadovu ir dirigentu tapo žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas. Orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija, Islandija; tokios scenos kaip Berlyno filharmonijos ir Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“ ir Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Paryžiaus „Salle Pleyel“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir daugelis kitų. LKO bendradarbiavo su Mstislavu Rostropovičiumi, Jurijumi Bašmetu, Gidonu Kremeriu, Tatjana Grindenko, Davidu Geringu, Timofejumi Dokšiceriu ir kitais iškiliais menininkais. Gilų pėdsaką jo biografijoje paliko didysis muzikas ir humanistas lordas Yahudi Menuhinas. LKO bendradarbiauja su smuikininkais Julianu Rachlinu, Vadimu Repinu, Sergejumi Krylovu, altininku Maksimu Rysanovu, violončelininkais Misha Maiskiu, Dmitrijumi Šapovalovu, pianistais Mūza Rubackyte, Andriumi Žlabiu, Dmitrijumi Baškirovu, dirigentais Ronaldu Zollmanu, Modestu Pitrėnu, kompozitoriumi, pianistu ir dirigentu Ezio Bosso. Pastaraisiais metais koncertuota Liuksemburge, Ispanijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Kinijoje, gastroliuota Kosta Rikoje ir Italijoje. Šiais metais – Libane, Beiruto Emile Bustani salėje, Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtą programą „Baltijos laisvė“ orkestras neseniai atliko Lietuvoje ir Estijoje, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį reprezentavo iškilmingame koncerte Paryžiaus „Gaveau“ salėje su pianiste Mūza Rubackyte ir dirigentu Robertu Šerveniku. Kolektyvas įrašė daugiau kaip 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių. 2016 m. garsiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidėja „Deutsche Grammophon“ išleido pirmąją lietuvių kolektyvo kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyti LKO ir Sergejaus Krylovo atliekami Antonio Vivaldi „Metų laikai“, taip pat Koncertai Nr. 8 ir Nr. 9 smuikui ir styginiams. Su šia kompaktine plokštele LKO tapo pirmuoju Lietuvos kolektyvu, patekusiu į pasaulinį klasikinės muzikos elitą.



Arfininkė Joana Daunytė 2008 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą (D. Šlyžienės kl.); studijavo pas pasaulyje pripažintus profesorius Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje, Amsterdamo konservatorijoje, Norvegijos muzikos akademijoje, pastarojoje buvo pirmoji arfininkė akademijos istorijoje, priimta į solisto diplomo studijų programą. J. Daunytė kaip solistė grojo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu (šiuo metu yra jo artistė), Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, VDU kameriniu, Šiaulių kameriniu orkestrais, ansambliu „Musica humana“, Valstybiniu Vilniaus bei Kauno styginių kvartetais, choru „Jauna muzika“. Ji koncertavo Amsterdamo „Concertgebouw“, Liuksemburgo, Oslo, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kauno filharmonijos, Vilniaus kongresų rūmų, Klaipėdos koncertų salėse, taip pat Šveicarijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, JAV. J. Daunytė dalyvauja šiuolaikinės muzikos projektuose, yra unikalaus šeimyninio ansamblio „Regnum musicale“ narė. Arfininkės pasiekimus liudija suteiktos stipendijos bei įvertinimai: 2014 m. J. Daunytei suteikta Kultūros ministerijos vardinė stipendija bei menininko kūrėjo statusas; tais pačiais metais SEM (Stichting Eigen Muziekinstrument) fondo stipendija (Olandija). Profesorių M.-C. Jamet ir I. Moretti iniciatyva suteiktos stipendijos stažuotėms Vilkrozės (Villecroze) muzikos akademijoje Prancūzijoje (2008, 2015). 2005–2008 m. arfininkė buvo M. Rostropovičiaus fondo stipendininkė. Ne kartą pelnė LR prezidentų V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės apdovanojimus, LR Vyriausybės premijas.



Fleitininkas Vytautas Sriubikis baigė J. Tallat-Kelpšos konservatoriją (dėst. L. Šulskutės kl.), Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA, prof. A. Vizgirdos kl.), Viurcburgo (Vokietija) muzikos akademiją (prof. H. Klemeyerio kl.); stažavosi pas garsius Niujorko, Berlyno, Londono filharmonijų fleitininkus. Kaip solistas ir įvairių kolektyvų narys V. Sriubikis koncertavo tokiose salėse kaip Karalienės Elžbietos Antverpene, Kelno, Berlyno filharmonijų, Roterdamo „Luxor Theater“, Berlyno ir Vysbadeno „Konzerthaus“, Istambulo „Is Sanat Hall“, Bazelio „Stadtcasino“. Fleitininkas yra pasirodęs su Sankt Peterburgo kameriniu filharmonijos, Šv. Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais, „Münchner Bachsolisten“, „Camerata Würzburg“ orkestrais. Atlikėjas dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir projektuose Lietuvoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Libane ir kt.; savo inicijuotą projektą „Bach-India 2013“ pristatė koncertuose Indijoje. V. Sriubikis yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) orkestro fleitų grupės koncertmeisteris ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas.



Programoje:

Programoje skambėsiantis koncertas fleitai, arfai ir orkestrui C-dur susijęs su Mozarto viešnage Paryžiuje 1778 metais. Jis sukurtas hercogo Adrieno-Louis de Bonnières prašymu: šis didikas buvo aistringas fleitistas, o jo dukra (beje, Mozarto mokinė) grojo arfa. Tarp daugybės Mozarto kūrinių – tai vienintelis opusas, kuriame solo partija parašyta šiam instrumentui. Beje, kompozitoriaus laikais arfos ir fleitos duetas buvo išties neįprastas. Genialusis kūrėjas pasistengė, kad koncerto solistai įrodytų, ką sugeba: partijos kaip reta sudėtingos. Pasigendama šiam žanrui įprastų kadencijų, tačiau muzikologas Alfredas Einsteinas tvirtina, kad Mozarto sukurtosios dingo ir dažniausiai atlikėjai groja kitų kompozitorių parašytas kadencijas.



Daugiau informacijos:

http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/p32/mozarto-muzikos-efektas-2.html



Pasiklausyti:

https://www.youtube.com/watch?v=3B3VZA7D-Mg

https://www.youtube.com/watch?v=MBaR_3HMqKY
Rekomenduok draugui  |  Priminimas apie renginį
Jūsų komentaras
 
Vardas:   El.paštas:

Komentaras:

Siųsti  


Eb.lt už renginio(-ių) programos pakeitimus neatsako.

EB.lt portale paskelbtą informaciją draudžiama panaudoti kitose interneto svetainėse, tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose ir kitur, taip pat Eb.lt medžiagą platinti bet kokiu pavidalu be portalo sutikimo, o jei sutikimas yra gautas, tai EB.lt privaloma nurodyti kaip šaltinį.
 
Paieška
2019.09.15  
Pavadinimas:
 
Data:
Atsitiktinė pramoga



Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30  
Paskelbkite savo renginį
apie mus   |  noriu būti banke   |  kontaktai   |  Keltų bilietai   |  Viešbučiai   |  Privatumo politika  
Entertainment bank. Visos teisės saugomos. ļæ½ 2002-2019 Privatumo politika